Laisvės a., 23, Panevėžys
Tel (8 45) 466847
info@lkba.lt

Renginys Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.

Panevėžio kolegijoje, Jono Jablonskio auditorijoje vykęs renginys ,,Sava kalba saugo valstybę“, skirtas Lietuvių kalbos kultūros metams ir svarbiausioms Lietuvos valstybingumo datoms – Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai – paminėti, sukvietė ne tik kolegijos bendruomenę, bet ir gausų būrį gimtosios kalbos puoselėtojų ir mylėtojų. Sulaukta ir garbių svečių ,,desanto iš sostinės“. ,,Kalba mūsų valstybės tapatybės žymuo. Per ją mes vadavomės iš baudžiavos, ėjome į Sąjūdį ir Nepriklausomybę. Tik jei seniau kalbos sargyboje stovėjo kultūros žmonės, tai dabar kalbotyrininkai“, – pristatydama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę dr. Daivą Vaišnienę, Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininką dr. Aldoną Pupkį, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiąją mokslo darbuotoją dr. Ritą Miliūnaitę ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovę, dr. Jurgitą Jaroslavienę, pažymėjo renginį vedusi muziejininkė, etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.

Po kolegijos direktoriaus dr. Gedimino Sargūno sveikinimo žodžio Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, panevėžiečio Juliaus Beinorto, negalėjusio atvykti, sveikinimo laišką perskaitė žmona Vida Beinortienė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė apžvelgusi mūsų kalbos ištakas, pažymėjo, jog norint atkreipti kuo daugiau dėmesio į kalbos ir valstybės sąsajas, Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti buvo skirta ne viena diena, o laikotarpis tarp dviejų mūsų valstybei svarbių datų: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios. D. Vaišnienė džiaugėsi, jog 2017 m. šiai progai yra numatyta net 2000 renginių. Į juos yra įsijungę švietimo, kultūros įstaigos, Lietuvos ambasados ir lietuvių bendruomenės užsienio šalyse.

LKD garbės pirmininkas, dr. Aldonas Pupkis negailėjo gerų žodžių renginio organizatoriams – LKD Panevėžio skyriaus narei, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos pirmininkei, Kolegijos bibliotekos vedėjai Vilijai Raubienei ir Socialinių mokslų fakulteto dekanės pavaduotojai, lekt. Rimantia Pagirienei). Jis pažymėjo, jog Panevėžyje yra lankęsis daugybę kartų, tačiau Panevėžio kolegijoje ir J. Jablonskio auditorijoje – pirmą sykį. Šį įvykį, kaip reikšmingą faktą, tvirtino įrašysiąs į savo biografiją. A. Pupkis priminė, kad būtent Panevėžyje J. Jablonskis palaimino būsimą kalbininką Juozą Balčikonį pašvęsti savo gyvenimą gimtosios kalbos puoselėjimui. 1920 – 1924 J. Balčikonis buvo Panevėžio mokytojų seminarijos direktoriumi, o vėliau J. Jablonskio pastangomis pradėjo savo veiklą Kauno universitete. Šį žymų, iš Panevėžio krašto kilusį kalbininką A. Pupkis laiko savo didžiausiu mokytoju.

Džiaugdamasis neseniai Kolegijos išleista knyga ,,Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“, A. Pupkis sakė esąs dėkingas knygos iniciatorei ir vienai iš sudarytojų Vilijai Raubienei, kad į jį kreipėsi parašyti įžanginį straipsnį „Juozas Balčikonis Panevėžio mokytojų seminarijoje“ minėtai knygai. ,,Labai didžiuojuosi šiuo savo straipsniu. Jo rašymas man suteikė daug naujų ir vertingų patirčių,“ – pažymėjo kalbininkas. Jis pabrėžė, jog ši knyga yra svarus įnašas į Lietuvos švietimo istorijos lobyną, o kolegija gali didžiuotis prisidėjusi prie mūsų valstybės švietimo ištakų įamžinimo. Kalbėdamas apie knygos reikšmę, A. Pupkis akcentavo, jog ji unikali keliais atžvilgiais. Pirmiausia, daug dėmesio skirta seminarijos dėstytojams: jų asmenybėms, veiklai, indėliui į Panevėžio miesto ir Lietuvos kultūrą. Nė kiek ne mažiau dėmesio tenka ir seminarijos pirmajai absolventų laidai iš kurių kalbininkas sakė su didžiausiu susidomėjimu skaitęs apie kalbininką, žodynininką Napalį Grigą, pedagogą, spaudos darbuotoją Kazimierą Masiliūną, filologę, ištikimą J. Balčikonio bičiulę Kazę Žekonytę, kalbininkę Juliją Žukauskaitę, kuri, A. Pupkiui studijuojant universitete, buvo jo lituanistinės praktikos vadovė, ir kt. ,,Tai žmonės, kuriuos vienijo bendra idėja – tarnauti Lietuvai. Mes dabar dažnai būname susiskaldę, o ši knyga primena, kad vienybė yra ta vertė, kuri leidžia matyti kol kas dar neišsivaikščiojusią Lietuvą,“ – sakė kalbininkas. Jis išskyrė dar vieną šios knygos vertybę – tai unikalias, tą laikotarpį atspindinčias fotografijas. Baigdamas kalbėti, A. Pupkis išsakė didžiulę padėką visiems, kurie prisidėjo prie šios knygos gimimo.

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. R. Miliūnaitė pranešime ,,Ką lietuvių kalba mums reiškia šiandien“ apžvelgė kalbos funkcijas. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja supažindino su skaitmeniniais lietuvių kalbos ištekliais.

Baigdama renginį jo vedančioji V. Vasiliauskaitė linkėjo visiems išsinešti savyje atsakomybę: kasdien saugoti valstybę švariai mąstant ir aiškiai kalbant.

Bibliotekininkė Laima Lapėnienė

Nuotr. Gedimino Kartano