LKBA | LKBA renginys, skirtas Felicijai Bortkevičienei atminti
Laisvės a., 23, Panevėžys
Tel (8 45) 466847
info@lkba.lt

LKBA renginys, skirtas Felicijai Bortkevičienei atminti

2014 m. gegužės 8 d. LKBA, padedama rėmėjų, organizavo renginį, skirtą Felicijai Bortkevičienei pagerbti ir prisiminti. Troškūnų vienuolyne vykusioje konferencijoje Panevėžio šviesuomenė atsigręžė į nepelnytai pamirštą knygnešę, spaudos leidėją, mecenatę, žymią visuomenės ir politikos veikėją Feliciją Bortkevičienę (1873 – 1945). Renginio data buvo pasirinkta ne atsitiktinai, ką tik renginio išvakarėse Lietuvoje buvo minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji šiuo požiūriu Lietuvai tikrai daug nusipelnė. Šiam žingsniui inicijavusi Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos pirmininkė, Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė pirmiausia sulaukė Lietuvių kalbos draugijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos palaikymo. Prie jų taip pat prisijungė gausus būrys kultūros įstaigų ir visuomeninių organizacijų atstovų iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“, Panevėžio kraštotyros muziejaus, asociacijos „Bitės namai“, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus, bendrijos „Senamiestietis,“ Troškūnų bibliotekos ir kitų.

F. Bartkevičienės veiklos laukas buvęs labai platus. Ji – slaptos lietuviškos organizacijos „Dvylika apaštalų“ veikėja, kandidatė į antrosios Lietuvos vyriausybės ministrus, Steigiamojo Seimo narė, viena iš dviejų moterų 1926 metais kandidatavusių į respublikos prezidento postą, ilgametė „Lietuvos ūkininko“ ir „Lietuvos žinių“ leidėja, „Žiburėlio“ organizacijos, kuris šelpė mokslus einančią jaunuomenę, globėja, 2-ojo pasaulinio karo metais inteligentų ir masiškai naikinamų žydų gelbėtoja ir daugybė kitų veiklų, kurias organizavo ir vykdė ši nenuilstanti moteris.

Konferencijos, pavadintos „Ar jau viskas pasakyta apie Feliciją Bortkevičienę ir jos darbus?“ dalyvių manymu, šios vienos žymiausių XX amžiaus pirmosios pusės moterų – savo gyvenimą pašventusios lietuvybės ir valstybingumo puoselėjimui, atminimas nėra deramai įamžintas, todėl bebaigiantis išblėsti iš tautos atminties. „Likimas šiai moteriai nebuvo palankus ir teisingas, lyginant su tais darbais, kuriuos ji darė žmonėms,“ – pažymėjo renginį vedusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Gema Umbrasienė.

Troškūnuose, lankant F. Bartkevičienės kapą žodį tarė šio renginio iniciatorė ir organizatorė V. Raubienė. Knygos apie F. Bortkevičienę „Aplenkusi laiką“ autorius, istorikas, F. Bortkevičienės vardo Kalbos premijos laureatas Liudas Subačius, apžvelgė šios moters gyvenimą, veiklą bei nuveiktus darbus. Jis priminė, jog F. Bortkevičienė gimė Panevėžio apskrities Krekenavos parapijos Linkaučių dvare. Anot jo, tai, kokio masto ji buvo politikė, parodo faktas, jog 1926 metais Lietuvos Seimui renkant šalies prezidentę, F. Bortkevičienė buvo viena iš keturių kandidatų, pasiūlytų į šį postą.

Konferencijoje dalyvavusi dar viena F. Bortkevičienės vardo Kalbos premijos laureatė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė taip pat pritarė, kad šios Lietuvai nusipelniusios ir kitiems tarnavusios moters gyvenimas buvo sunkus, ir yra per daug užmirštas. Susirikusiuosius sveikinęs Troškūnų parapijos klebonas Saulius Filipavičiuss pažymėjo, jog F. Borkevičienė nors ir nebuvo prielanki bažnyčiai, tačiau ji darė tokius artimo meilės darbus, kurie kalba patys už save. Lietuvos moterų visuomeninį judėjimą nuo XIX amžiaus pabaigos ir iki šių dienų apžvelgė Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ prezidentė Danutė Kriščiūnienė. Konferencijos pagrindinis rėmėjas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat tvirtino, jog pagarba F. Bortkevičienės darbams turi būti ypatinga, nes jos gyvenimas ir veikla yra mokykla mums visiems.

Renginio iniciatorė ir organizatorė V. Raubienė kėlusi klausimą, ar ne laikas prisiminti F. Borkevičienę ir nuveiktus darbus tautai, atkreipė dėmesį į tai, kad tiek daug Lietuvai nuveikusi moteris yra ne daug kam žinoma. Apie jos nuveiktus darbus kalbama perdėm mažai. Jos atminimas nėra deramai įamžintas. Iki šiol nėra išaiškinta kiek metų F. Borkevičienė gyveno ir dirbo Ukmergėje? Ar išlikęs komercinis bankas kuriame ji dirbo XIX a. pabaigoje? Kalbėdama su Ukmergės muziejaus ir viešosios bibliotekos darbuotojais, V. Raubienė sakė, supratusi , kad F. Bortkeviečienė šiame krašte yra pamiršta. Vienintelis F. Bortkevičienės atminimo įamžinimui skirtas ženklas, tai 2004 metais Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistinių tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos įsteigta „Felicijos“ Kalbos premija. F. Borkevičienės atminimą komisija nusprendė susieti su šia premija, atsižvelgusi į intensyvią jos kaip labdaros organizatorės veiklą, jos indėlį remiant mokslo siekusią jaunuomenę, ginant žmogaus teises ir spaudos laisvės idėją (kaip laisvę pasisakyti). Reikia pažymėti, kad šią premiją jau yra pelnę ir du panevėžiečiai: be jau minėtos bibliotekininkės A. Saladūnaitės (2012 m.) šiais metais ši garbė teko partizaninio karo metraštininkui Romui Kauniečiui už Lietuvos laisvės kovų dalyvių lituanistinio garso ir vaizdo archyvo sukūrimą.

« 1 2 »