Laisvės a., 23, Panevėžys
Tel (8 45) 466847
info@lkba.lt

Paminėti Adolfo Ramanausko-Vanago metai

Panevėžio kolegijos biblioteka kartu su Socialinių mokslų fakultetu inicijavo ir organizavo A.Ramanausko –Vanago metų ir jo 100-mečio minėjimą. 2018 m. kovo 15 d. vykęs minėjimas prasidėjo A.Ramanausko-Vanago atminimo pagerbimu prie atminimo lentos (Panevėžio pradinė mokykla), pažyminčios, kad 1939 m. jis baigė tuomet ten veikusį Panevėžio pedagoginį institutą, o 12 val. renginys vyko Panevėžio kolegijos aktų salėje. Plačiau apie renginį.

2017 m. Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai.

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga Panevėžio kolegijos bibliotekoje (Laisvės a. 23) kviečiame aplankyti interaktyvią parodą „Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“ . Paroda veiks iki gegužės 26 d. Tai paskutinė galimybė aplankyti šią parodą, kuri būtent Panevėžyje baigia savo turnė po Europą bei Lietuvą ir bus grąžinta jos rengėjams – Tarptautinių kultūros programų centrui.

Paroda Lietuvą pristato per netikėtas istorines, kultūrines, ekonomines sąsajas su visomis 28 Europos Sąjungos valstybėmis. Kiekvieną sąsają vaizduoja Lietuvos menininkų bei amatininkų sukurtas eksponatas, patalpintas į permatomą šešiakampę dėžę, visos 28 dėžės sudėtos į interaktyvų stendą, primenantį bičių korį. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva parodą galėjo pamatyti Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos, Austrijos, Liuksemburgo ir Rusijos gyventojai bei tarptautinių institucijų lankytojai. Paroda apkeliavo daugelį Lietuvos miestų ir miestelių.

Renginys Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.

Panevėžio kolegijoje, Jono Jablonskio auditorijoje vykęs renginys ,,Sava kalba saugo valstybę“, skirtas Lietuvių kalbos kultūros metams ir svarbiausioms Lietuvos valstybingumo datoms – Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai – paminėti, sukvietė ne tik kolegijos bendruomenę, bet ir gausų būrį gimtosios kalbos puoselėtojų ir mylėtojų. Sulaukta ir garbių svečių ,,desanto iš sostinės“. ,,Kalba mūsų valstybės tapatybės žymuo. Per ją mes vadavomės iš baudžiavos, ėjome į Sąjūdį ir Nepriklausomybę. Tik jei seniau kalbos sargyboje stovėjo kultūros žmonės, tai dabar kalbotyrininkai“, – pristatydama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę dr. Daivą Vaišnienę, Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininką dr. Aldoną Pupkį, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiąją mokslo darbuotoją dr. Ritą Miliūnaitę ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovę, dr. Jurgitą Jaroslavienę, pažymėjo renginį vedusi muziejininkė, etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.

Po kolegijos direktoriaus dr. Gedimino Sargūno sveikinimo žodžio Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, panevėžiečio Juliaus Beinorto, negalėjusio atvykti, sveikinimo laišką perskaitė žmona Vida Beinortienė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė apžvelgusi mūsų kalbos ištakas, pažymėjo, jog norint atkreipti kuo daugiau dėmesio į kalbos ir valstybės sąsajas, Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti buvo skirta ne viena diena, o laikotarpis tarp dviejų mūsų valstybei svarbių datų: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios. D. Vaišnienė džiaugėsi, jog 2017 m. šiai progai yra numatyta net 2000 renginių. Į juos yra įsijungę švietimo, kultūros įstaigos, Lietuvos ambasados ir lietuvių bendruomenės užsienio šalyse.

LKD garbės pirmininkas, dr. Aldonas Pupkis negailėjo gerų žodžių renginio organizatoriams – LKD Panevėžio skyriaus narei, Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijos pirmininkei, Kolegijos bibliotekos vedėjai Vilijai Raubienei ir Socialinių mokslų fakulteto dekanės pavaduotojai, lekt. Rimantia Pagirienei). Jis pažymėjo, jog Panevėžyje yra lankęsis daugybę kartų, tačiau Panevėžio kolegijoje ir J. Jablonskio auditorijoje – pirmą sykį. Šį įvykį, kaip reikšmingą faktą, tvirtino įrašysiąs į savo biografiją. A. Pupkis priminė, kad būtent Panevėžyje J. Jablonskis palaimino būsimą kalbininką Juozą Balčikonį pašvęsti savo gyvenimą gimtosios kalbos puoselėjimui. 1920 – 1924 J. Balčikonis buvo Panevėžio mokytojų seminarijos direktoriumi, o vėliau J. Jablonskio pastangomis pradėjo savo veiklą Kauno universitete. Šį žymų, iš Panevėžio krašto kilusį kalbininką A. Pupkis laiko savo didžiausiu mokytoju.

Džiaugdamasis neseniai Kolegijos išleista knyga ,,Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“, A. Pupkis sakė esąs dėkingas knygos iniciatorei ir vienai iš sudarytojų Vilijai Raubienei, kad į jį kreipėsi parašyti įžanginį straipsnį „Juozas Balčikonis Panevėžio mokytojų seminarijoje“ minėtai knygai. ,,Labai didžiuojuosi šiuo savo straipsniu. Jo rašymas man suteikė daug naujų ir vertingų patirčių,“ – pažymėjo kalbininkas. Jis pabrėžė, jog ši knyga yra svarus įnašas į Lietuvos švietimo istorijos lobyną, o kolegija gali didžiuotis prisidėjusi prie mūsų valstybės švietimo ištakų įamžinimo. Kalbėdamas apie knygos reikšmę, A. Pupkis akcentavo, jog ji unikali keliais atžvilgiais. Pirmiausia, daug dėmesio skirta seminarijos dėstytojams: jų asmenybėms, veiklai, indėliui į Panevėžio miesto ir Lietuvos kultūrą. Nė kiek ne mažiau dėmesio tenka ir seminarijos pirmajai absolventų laidai iš kurių kalbininkas sakė su didžiausiu susidomėjimu skaitęs apie kalbininką, žodynininką Napalį Grigą, pedagogą, spaudos darbuotoją Kazimierą Masiliūną, filologę, ištikimą J. Balčikonio bičiulę Kazę Žekonytę, kalbininkę Juliją Žukauskaitę, kuri, A. Pupkiui studijuojant universitete, buvo jo lituanistinės praktikos vadovė, ir kt. ,,Tai žmonės, kuriuos vienijo bendra idėja – tarnauti Lietuvai. Mes dabar dažnai būname susiskaldę, o ši knyga primena, kad vienybė yra ta vertė, kuri leidžia matyti kol kas dar neišsivaikščiojusią Lietuvą,“ – sakė kalbininkas. Jis išskyrė dar vieną šios knygos vertybę – tai unikalias, tą laikotarpį atspindinčias fotografijas. Baigdamas kalbėti, A. Pupkis išsakė didžiulę padėką visiems, kurie prisidėjo prie šios knygos gimimo.

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. R. Miliūnaitė pranešime ,,Ką lietuvių kalba mums reiškia šiandien“ apžvelgė kalbos funkcijas. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja supažindino su skaitmeniniais lietuvių kalbos ištekliais.

Baigdama renginį jo vedančioji V. Vasiliauskaitė linkėjo visiems išsinešti savyje atsakomybę: kasdien saugoti valstybę švariai mąstant ir aiškiai kalbant.

Bibliotekininkė Laima Lapėnienė

Nuotr. Gedimino Kartano

Bibliotekų metus palydime pristatydami naują knygą

Panevėžio kolegijos biblioteka 2016-uosius, o taip pat ir Bibliotekų metus palydi kartu su Socialinių mokslų fakultetu pristačiusi kolegijos bendruomenei ir miesto visuomenei solidų leidinį „Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos“. Tai trijų bendraautorių, kurių viena yra Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja ir LKBA pirmininkė Vilija Raubienė, kolektyvinis darbas. Tai daugiau nei dvidešimties autorių (bibliotekininkų, muziejininkų, pedagogų, kraštotyrininkų ir kt.) straipsnių rinkinys, nušviečiantis ilgą ir labai spalvingą pedagogų rengimo Panevėžyje kelią. Tai svarus indėlis į miesto kultūros ir švietimo istorijos tyrinėjimus, nes didžioji dalis medžiagos knygoje yra autentiška, publikuojama pirmą kartą. Knyga gausiai iliustruota istorinėmis ir šių dienų nuotraukomis, paimtomis iš Panevėžio ir kitų miestų muziejų, bibliotekų, asmeninių archyvų. Nuotraukų leidinyje yra per 300. Leidybą parėmė Panevėžio kolegija, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės, Lietuvių kalbos draugija, LR Seimo narė Rasa Juknevičienė ir kt. privatūs rėmėjai. Leidinys ne tik palydi išeinančius 2016-uosius, bet yra skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės 100-mečiui bei tarpukarinės Panevėžio mokytojų seminarijos pirmosios laidos (1925 m.) 90-mečiui. Knygoje ne tik daug istorinių, bet ir patriotinių akcentų.

pkprist

Panevėžio kolegijos biblioteka balandžio 24 d. dieną, 11 val. kviečia studentus ir dėstytojus į viešą paskaitą

Panevėžio kolegijos biblioteka balandžio 24 d. dieną, 11 val. kviečia studentus ir dėstytojus į viešą paskaitą:

Ką žinome apie atvirąją prieigą? Paskaitą veda Gitana Užkurėlienė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Informacinių paslaugų skyriaus vedėja.

Skelbimas.docx

Išvyka į Rygą

Aplankyta Latvijos nacionalinė biblioteka – “Šviesos rūmai”

Kovo 18 d. Panevėžio kolegijos bibliotekos kolektyvas (bibliotekos vedėja Vilija Raubienė, bibliotekininkės Gražina Mikolėnienė, Laima Lapėnienė, Audronė Mikalauskaitė) kartu su kolegijos darbuotojais ir dėstytojais dalyvavoo išvykoje  į Latvijos sostinę Rygą. Išvykos tikslas – aplankyti daugiau nei prieš pusmetį duris atvėrusią Latvijos nacionalinę biblioteką „Šviesos rūmai“ bei  Operos teatre pamatyti G. Puccini operą „Mannon Lesko.“ Kelionėje lydėjo ir dosniai žiniomis dalijosi „sava“ gidė –  Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė ir kolegijos dėstytoja Daiva Tankūnaitė.

Kadangi kelias į Rygą veda pro Bauskę, neįmanoma pravažiuoti nesustojus prie ryškiausio XV-XVII a. Latvijos karinės architektūros pavyzdžio –  Bauskės pilies. Pasigrožėta jos senąja dalimi, kuri yra  specialiai šaunamųjų ginklų naudojimui pastatyta Livonijos ordino tvirtovė ir pasivaikščiota po naujosios  – rezidencijos tipo pilies kiemą.

Rygoje  – daugiausia laiko buvo skirta apžiūrėti pačią moderniausią Latvijos biblioteką, pavadintą „Šviesos rūmai“. Skandinaviško tipo architektūros stiliumi iš kitų miesto pastatų akivaizdžiai išsiskiriantis pastatas, modernumu  dvelkė ir viduje. Didžiausią įspūdį visiems paliko per visus bibliotekos aukštus einanti knygų siena, kurioje telpa 22 tūkstančiai knygų. Pasak, ekskursiją vedusių bibliotekos darbuotojų,  vienu iš ambicingiausių statybos projektų Latvijos istorijoje įvardinti „Šviesos rūmai“ iškilo per penkerius metus.JAV gyvenančio žymaus latvių architekto Gunnaro Birkertso suprojektuoto  pastato statyba kainavo114.6 milijono latų. „Šviesos rūmų“ pavadinimas naujajai bibliotekai pasiskolintas iš populiarios, sovietmečiu viešai dainuoti draudžiamos Latvijos chorinės dainos.

Įdomu tai, kad liftai genda ne tik Lietuvos bibliotekose. Džiaugiamės, kad šįkart (kaip Kauno kolegijos bibliotekoje vasario mėn.) lifte neįstrigome, bet rengiant šį straipsnį spaudai sužinojome, kad analogiška lifto avarija yra nutikusi ir Latvijos nacionalinėje bibliotekoje – „Šviesos rūmuose“. Tuoj po bibliotekos atidarymo lifte buvo įstrigusi grupė žmonių, kuriai prireikė kur kas rimtesnės pagalbos negu mums Kaune.

Būti Rygoje ir nepasivaikščioti jos didingu senamiesčiu – būtų nuodėmė. Todėl dar kartą  pasigrožėta gotikinio stiliaus Juodgalvių gildijos namais, Livonijos ordino pilimi-prezidentūra, Laisvės paminklu, aplankyta senamiesčio širdis – Domo katedros aikštė,.

Baigiamasis išvykos akcentas – vakaras Rygos operos teatre ir pažiūrėta G.Puccini opera „Mannon Lesko“.